ŠVENČIONĖLIAI

Švenčionėliai. Kun. Bazevičius Jau atvažiavęs.

Vilniaus arkivyskupo pavaduotojas vysk. K. Michalkevičius. Švenčionėlių parapijos lietuvių prašymo neišklausė. Jis griežtai nusistatė, kad Švenčionėliuose kun. A. Jakovanį turi pakeisti ne kas kitas, o tik lenko kun. Bazevičius.
Švenčionėliuose kalbama, kad į šią parapiją kun. Bazevičius nenorėjęs važiuoti, bet vyak. K. Michalkevičius esą padrąsinęs, sakydamas, kad Švenčionėlių parapijoje lietuvių bevelk nėra,(?)kad jie ten atsiradę tik kun. A. Jakovanio dėka ir kad dabar, kai jo nebus, kun. Bazevičius su lietuviai vargo neturėsiąs. Kun. A. Jakavanis po dviejų dienų turi išvažiuoti. Jo parapija labai gailį. Kiekvieną šventadienį visa bažnyčia verkia. Atvažiavęs kun. Bazevičius tavo valdą jau parodė. Lietuvaitės moterėlės nusiskundžia, kad kun. Bacevičius, beklausydamas Jų išpažinčių, pirmiausia jų klausinėjas, ar jos mokančios lenkiškai kalbėti. Kai tik kuri pasisako, kad moka, tuomet kun. Bazevičius liepiąs išpažintį atlikti lenkų kalba, nes,  sako, jam lietuviškai sunku kalbėti.
Štai ko susilaukė Švenčionėlių parapijos lietuviai katalikai! S. Grybai, Švenčionių valsč. Lietuviškas vakaras. Gegužės mėnesio 20 d. vietinis Liet. šv. Kazimiero Dr-jos skyrius vien savomis jėgomis surengė lietuvišką vakarą. Buvo vaidinta 1 veiksmo komedija „Kurčias lentas’1 Ir pantomimas .Vagys”. Vaidintojai savo roles atliko gana gerai. Publikos buvo kimšte prikimšta, nors sodžius nedidelis ir oras buvo netinkamas. Apylinkės įmonės, kurie buvo atsilankę i šią pramogėlę, nesigailėjo, nes vakaro ir lokių eiga buvo jauki, maloni, linksma.
Pravartu pažymėti, jog šio sodžiaus jaunimai yra gana ausi pro tęs ir triukšmadarius (kurių visur netrukote) moko mandagiai nuraminti. Tuo pasižymi ypač valdyba.

Ten Buvęs.

Šaltinis:

Vilniaus rytojus, Nr. 42 (527)

Vilnius 1934 m. birželio 2 d. (šeštadienis)

Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius Navikas