ŠVENČIONĖLIAI

Aidas, 1939 m. rugpjūčio 15 d.

REGINOS MURAUSKAITĖS
Manufaktūros ir Galanterijos
KRAUTUVĖ

ŠVENČIONĖLIAI
(Geležinkelio aikštė Nr. 7)

SIŪLO DIDELĮ PASIRINKIMĄ NAUJAUSIŲ RUDENS SEZONUI MEDŽIAGŲ.

Aidas, 1939 m. rugpjūčio 3 d.

Kaip buvo steigiamas “Ryto”  skyrius.

Aidas, 1939 m. liepos 11 d.

Įsteigta Vilniaus „Ryto” 2 skyriai Vilniaus Lietuvių švietimo Draugijai „Rytui” pradėjus iš naujo savo veikimą, Švenčionėlių ir jų apylinkėm lietuviai gyventojai tuo gyvai susidomėjo ir sumanė susiorganizuoti į jo skyrius.
Pabandyta įsteigti skyriai Švenčionėliuose ir Miežionėliuose.
Švenčionėlių skyriui surinkta 30 parašų. Steigiamasis susirinkimas įvyko liepos 2 dieną. Jam pirmininkavo kun. Gajauskas, sekretoriavo J. Dilys.
Įstatus paaiškinus, išrinkta pirmoji valdyba, kuria, sudaro: Jonas Rukšėnas – pirmininkas, Marė Savickaitė vicepirmininkė, sekretorius Veronika Dukslenė, iždininkas Grasė Grybauskaitė ir narys be ypatingu pareigų Napoleonas Matlukas.
Revizijos komisija: Juozas Duksa, Jonas Kuprėnas ir Jadzė Saukaltė.
Mležionėllų skyriaus steigiamajame susirinkime išrinksią valdyba yra tokia: Kazys Dnlgiedo pirmininkas, Antanas Burauskas vicepirmininkas, Mikas Sauka – sekretorius, Genė Gudelytė — iždininkas ir Knzys Sauka— narys be ypatingų pareigų.
Revizijos komisija: Kostas Mastavičlus, Pranė Gudelytė Ir Antanas Laboga.

Aidas, 1939 m. liepos 1 d.

Antroji ekskursija iš Lietuvos.

Aidas, 1939 m. birželio 24 d.

Rinkimai, deklaracija.

Aidas, 1939 m. birželio 22 d.

Liudas Žigas  birželio 9 d. buvo nuvykęs magistratan išimti tautybės deklaraciją.
Bet burmistras V. Kulukovskis atsisakė išduoti Ir visai prašymo nepriėmė.
L. Žigas, perskaitęs “Aide” pranešimą, birželio 14 d. dar kartą nuvyko bet burmistras nedavė ir pareiškė, kad jis nėra gavęs jokio parėdymo iš aukštesnių įstaigų.

Aidas, 1939 m. birželio 17 d.

Kaip kiekvienais metais, taip ir Šiemet per Dievo Kūno šventę, parapijiečiai lietuviai priešais bažnyčią, prie kryžiaus, pastatė altorėlį. Altorėlis buvo papuoštas vien lietuviškais audiniais, kuriuos šiemet sunešė vien miežionėliškiai.
Tenka pasakyti, kad šiemet jaunimas pagailėjo atnešti gėlių.
Buvo ir kitų negalavimų. Tikėkime, kad apsileidimai kitais metais nesikartos.
Altoriukai buvo keturi: pirmas prie kryžiaus lietuvių parapijiečių įrengtas, antras miesto lenkų, trečias kariuomenės, ketvirtas prie statomos naujos bažnyčios durų lenkų Katalikų Akcijos. Per Dievo Kūno iškilmes prisilaikoma tokios tvarkos.Jeigu ta diena priklauso lietuviams, tai nuo bažnyčios iki pirmojo altoriuko giedama lietuviškai;nuo pirmojo iki antrojo —lenkai; nuo antrojo iki trečio — vėl lietuviai; nuo trečio iki ketvirto — lenkai ir nuo ketvirtojo iki bažnyčios — vėl lietuviai.
Šiais metais buvo mūsų diena. Prieš tai mieste ėjo paskalos, kad procesijos metu mums visai neteksią giedoti. Pasirodo, kad visa tai buvo ne iš piršto išlaužta, tik klebonas šį kartą palaikė mūsų pusę ir nedavė laužyti nustatytos tvarkos. Procesijos metu iš kareivių sudarytoji grandis palaikė tvarką prie celebranto. Lenkai giesmininkai buvo prileisti arčiau prie kunigo, o lietuviai giesmininkai net pora kartų buvo išsklaidyti, kartais apstumdyti. Tačiau jie nesiliovę giedoję ir savo pareigą gražiai atliko, įdomu, kad kariškas orkestras prieš procesiją pora kartu sugrojo mūsų “Marija, Marija.”

Aidas, 1939 m. birželio 10 d.

Gegužės 28 d.Sekminėse po sunkios ligos 31 metų amžiaus mirė Leokadija Dilienė-Verikaitė. Paliko našlaičiais dvi visai mažas mergytes.
Dilienė buvo darbšti lietuvė. Seniau priklausė prie šv. Kazimiero dr-jos skyriaus, buvo uoli choristė, dainininkė, nevengė jokio lietuviško darbo. Gausus lietuvių būrys gegužės 30 dieną velionę gražiai palydėjo į kapus ir uždėjo keletą vainikų ant jos kapo.
Lai būna lengva jai tėviškės žemelė.

Aidas, 1939 m. birželio 8 d.

Koncertas.

Aidas, 1939 m. birželio 1 d.

Arkivyskupo vizitacija.

Aidas, 1939 m. gegužės 23 d.

Rūpinas sportu.

Aidas, 1939 m. gegužės 11 d.

Dar dėl arkivyskupo atsilankymo.

“Aido” 52 (134) Nr. buvo rašyta, kad Vilniaus arkivyskupas anksčiau turėjęs į Švenčionėlius atvažiuoti gegužes 21 d., o vėliau pranešta, kad atsilankysiąs gegužės 14, t. y. tą dieną, kai Švenčionėlių bažnyčioje būsią lenkiški giedojimai.

Aidas, 1939 m. gegužės 4 d.

Sukeistos arkivyskupo lankymosi dienos.

Šį mėnesį Vilniaus arkivyskupas R. Jalbžikovskis lankys Švenčionių apskrities parapijas. Lankymosi tvarka jau seniai parapijoms pranešta. Tad kiekviena jau žino, kada jos turi būti pasiruošusios pasitikti nepaprastąjį svečią.

Aidas, 1939 m. balandžio 15 d.

Dar apie Liet. Blaivybės Draugijos skyrių.

Aidas, 1939 m. kovo 23 d.

Pro Švenčionėlius praplaukia Neries upės intakas Žeimena.
Ši upė nėra didelė, bet ir nemaža Siauriausia jos vieta — 10 metrų, plačiausia 20 metrų. Gilumo apie 6 metrai ir daugiau. Abiejais upės pakraščiais traukiasi didelės pievos, priklausančios artimiems sodžiams: Miežionėlių, Kirdeikių, Dotinėnu, Melagėnų, Sudėtos,  Papinigių, Plutumų, Maldžiūnų ir kt.

Aidas, 1939 m. vasario 11 d.

Dėl Blaivybės skyriaus kreipėsi į Ministrą Pirmininką.

Aidas, 1939 m. vasario 9 d.

Nepatvirtino vieno seniūno.

Aidas, 1939 m. vasario 2 d.

Seniūnų rinkimai.

Šį mėnesi visoje Švenčionių apskrityje buvo renkami seniūnai.

Švenčionėlių apylinkėje išrinkti šie seniūnai:

Drustėnų seniūnijoje

Aidas, 1939 m. sausio 19 d.

Švenčionėliai. Dėl pamaldų.

Švenčionėlių parapijos bažnyčioje pamaldos lietuviams ir lenkams padalintos pusiau — vieną savaitę lietuviai gieda lietuviukai, kitą – lenkai lenkiškai ir atvirkščiai.

Aidas, 1939 m. liepos 8 d.

Šiomis dienomis Švenčionių apskrityje įvyko įdomios mūsų jaunimo sportinės rungtynės.

Jų vaisiai buvo tokie:

Kretonys — Švenčionys 2:1
(4:15; 15:8; 12:1-0. Tų pačių rinktinių revanše laimėjo aiškiai Švenčionys 2:0 (15:11; 15:6)).