ŠVENČIONĖLIAI

Vilniaus rytojus, 1937 m. spalio 8 d.

Švenčionėliai. Lietuvių liaudies namai jau ištuštinti.

Vilniaus rytojus, 1937 m. spalio 1 d.

Švenčionėliai. Dėl Įsakymo nugriauti Lietuvių liaudies namus
kreiptasi pas vidaus reikalų ministeriją

Vilniaus rytojus, 1937 m. rugsėjo 21 d.

Švenčionėliai. Ir Storasta susidomėjo lietuvių liaudies namais.

Vilniaus rytojus, 1937 m. rugpjūčio 24 d.

Švenčionėliai. Žydai konkuruoja ir su lietuviais.

Vilniaus rytojus, 1937 m. liepos 9 d.

Švenčionėliai. Negauna paramos.

Vilniaus rytojus, 1937 m. birželio 11 d.

Švenčionėliai. Trukdoma pasirodyti per Dievo Kūno šventę.

Vilniaus rytojus, 1937 m. gegužės 25 d.

Švenčionėliai. Nubaudė už laikraščius.

Vilniaus rytojus, 1937 m. gegužės 11 d.

Švenčionėliai. Išteisino

Vilniaus rytojus, 1937 m. vasario 12 d

Švenčionėliai. Nubaudė

Vilniaus rytojus, 1937 m. sausio 8d.

Švenčionėliai. Lietuvių bažnytinis choras neturi kur pasimokyti giesmių. Kaip jau buvo rašyta, Švenčionėlių lietuviai prašė apskrities Storastos, o paskui Vilniaus vaivados, kad leistų jų bažnytiniam chorui daryti giedojimo bandymus vietos lietuviškame liaudies name. Po to jau praėjo 3 mėnesiai, o atsakymo dar negavo nei iš storastijos, nei iš vaivadijos.
Dabar lietuvių bažnytinis choras neturi kur susirinkti ir pasimokyti
giesmių, nes bažnyčioje daryti bandymų neleidžia klebonas, pas vargonininką per ankšta, špitolėje be skambintojo dar apgyvendintas ir zakristijonas, žodžiu, lietuvių choras neturi kur nė prisiglausti.

Vilniaus rytojus, 1936 m. rugsėjo 8d.

Švenčionėliai tardė įr nubaudė.

Vilniaus rytojus, 1935 m. gruodžio 28d.

Švenčionėliai.Kazimieriečių skyriaus susirinkimas.

Vietos Liet. šv. Kazimiero d-jos skyriaus narių metinis susirinkimas įvyko gruodžio 15 d. Perrinkta valdyba ir svarstyta visa eilė veikimą liečiančių svarbių reikalų.

Vilniaus rytojus, 1935 m. spalio 23d.

Švenčionėliai. Išvažiavo užsienin kun. K. Pūkinas. Spalių 6 d. vietos lietuvių liaudies namuose buvo kazimieriečių susirinkimas, kurio metu buvo  pagerbtas transatlantinis lakūnas Feliksas Vaitkus. Po to vietos kazimieriečiai gražiai atsisveikino su savo parapijiečiu, rėmėju ir užtarėju kun. Kazimieru Pukėnu, kuris išvažiavo j Belgiją toliau tęsti mokslo.
Atsisveikinant buvo padainuota lietuviškų dainų ir pabaigta Tautos himnu. Kun. K. Pukėnas iš Švenčionėlių išvažiavo spalių 9 d. Jį išlydėjo vietos kazimieriečių atstovai ir jo artimieji.

Vilniaus rytojus, 1935 m. liepos 27d.

Švenčionėliai. Jaunimo ekskursija.

Vilniaus rytojus, 1935 m. liepos 3 d.

Švenčionėliai. Vakaras.

Vilniaus rytojus, 1935 m. gegužės 25 d.

Š v e n č i o n ė l i a i . Ir vaivadija neleido surengti vaikų vakarėlio.

Vilniaus rytojus, 1935 m. balandžio 17 d.

Švenčionėlių parapijos lietuvių protestas.

Vilniaus rytojus, 1935 m. balandžio 10 d.

Švenčionėliai. Kun. Bazevičius su lietuviais nesiskaito. Jau pusė metų,
kaį mes, šios parapijos lietuviai, vis negalime suprasti mūsų klebono kun. Bacevičiaus lietuviškai sakomų pamokslų. Net sunku suprasti ir jo skaitomos evangelijos. Savo laiku spaudoje buvo įdėto keletas pavyzdžių, kaip kun, Bazevičius lietuviukai kalba ir sako lietuviškus pamokslui. Buvo manyta, kad dvasinė vyriausybė j tai atkreips savo dėmes! ir pasistengs savo padarytą klaida, atitaisyti. Bet kaip buvo, taip ir tebėra iki šioj… Tiesa, kun. Bazevičius pradžioje Sakėsi geriau išmoksiąs lietuviškai, bet ar išmoko? Lietuviai parapijiečiai mato ne pažangą, bet atSangą ir jų kalbos sistematingą ignoravimą. Pavyzdžiui, šventadieniais po pamokslo lietuvių užsakus skelbia lenkiškai apie važinėjimą kalėdoti į lietuviškus sodžius taip pat praneša tik lenkiškai, aiškindamas, kad lietuviai lenkiškai suprantą… Šiuo laiku kun. Bazevičius organizuoja „akcja katolicka”. Jos tikslas — varyti katalikybės propagandą ir bažnyčios statybai rinkti pinigus, rengiant vakarus, loterijas ir kita. Visa tai gerai. Bet kai tokia akcija varoma tik lenkiškai ir tik su vienais lenkais, o tuo reikalu su lietuviais nė nesikalbama, tai lietuviai parapijiečiai j tai ramiai žiūrėti negali, nes mato, kad kun. Bazevičius su jais lyg tyčia nesiskaito ir juos lyg posūniais laiko. Atvažiavęs j Švenčionėlius, kun. Bazevičius lietuvių parapijiečių atstovams pasakė: „Man visas lygias lenkis ar lietuviškas žmones”. Tačiau praktikoj matyti visai kas kita.

Vilniaus rytojus, 1935 m. kovo 30 d.

Švenčionėliai. Trukdymai Kaip žinia, Švenčionėliuose nuo pernai metų
yra pastatyti dideli erdvūs lietuvių liaudies namai, kur yra erdvi salė vaidinimams ir atskiras kambarys skaityklai. Šis lietuviškas Švietimo ir kultūros židinys kai kam labai nepatinka, o ypač vietos šlėktelėms, kurie visokiais būdais stengiasi trukdyti ir varžyti visa, kas Šiuose namuose yra daromo. Salio Įvairių pasityčiojimų, jie kartais pasielgia ir labai negražiai,nekultūringo!. Pavyzdžiui, Š. m. vasario 25 d. jie ištepė derva (degutu) skaityklos duris, o vasario 27 d. išdaužė šio namo langus. Apskritai, labai dažnai šio namo palangėmis slankioja kažkokie tipai, kurie klausosi ir akiplėšiškai pro langus žiūrinėją, kas daroma viduje. Kovo mėn. 3 d. šiuose namuose turėjo būti vaikų vakarėlis, bet apskrities storastija nedavė leidimo. Kovo 4 d. buvo norėta surengti šv. Kazimierui pagerbti akademija,, bet ir jai negauta leidimo. Storastija atsakė, kad neva akademijai pasirinkta deklamuoti tokios eilės, kurios galinčios lenkų gyventojų tarpe sukelti neramumų.

Vilniaus rytojus, 1935 m. kovo 20 d.

Švenčionėliai . Pašaukė naujokus.

Šiomis dienomis iš Švenčionių apskrities išvažiavo į kariuomenę labai daug lietuvių naujokų (gim. 1912 m.) Jie sakėsi visi važiuoja į Pultuską.. Kaip paprastai, bevažiuodami traukiniu lietuviai naujokai buvo nepaprastai “gyvi” ir drąsiai dainavo lietuviškas dainas.

Vilniaus rytojus, 1935 m. vasario 6 d.

Švenčionėliai. Veikimas liaudies namuose.

Vilniaus rytojus, 1934 m. liepos 4 d.

Švenčionėliai. Jau pakeista pamaldų tvarka.

Vilniaus rytojus, 1934 m. birželio 23 d.

Švenčionėliai. Kun. Bazevičius jau keičia pamaldų tvarką.

Vilniaus rytojus, 1934 m. birželio 2 d.

Švenčionėliai. Kun. Bazevičius Jau atvažiavęs.

Vilniaus rytojus, 1934 m. gegužės 16 d.

Švenčionėlių parapijos lietuviai protestuoja

Vilniaus rytojus, 1934 m. sausio 17 d.

Byla dėl lietuviškų vakarėlių.

Vilniaus rytojus, 1933 m. rugpjūčio 30 d.

Švenčionėliai. Pamaldos už a. a. kun. prof. P. Kraujalį.

Vilniaus rytojus, 1933 m. rugpjūčio 23 d.

Švenčionėliai Paminėjo žuvusius lakūnus.

Vilniaus rytojus, 1933 m. liepos 19 d.

Švenčionėliai, Triukšmadariai.

Vilniaus rytojus, 1933 m. gegužės 17 d.

Dėl skyriaus valdybos.

Vilniaus rytojus,1933 m. balandžio 26 d.

Švenčionėliai. Statomi liaudies namai.

Vilniaus rytojus, 1933 m. balandžio 12 d.

Švenčionėliai. Dėl bažnyčios ir mokyklos.

Vilniaus rytojus, 1933 m. kovo 18 d.

Švenčionėliai. Bažnyčios statymo reikalai

Vilniaus rytojus, 1933 m. sausio 25 d.

Švenčionėliai. Gražiai surengia akademija.

Vilniaus rytojus, 1929 m. sausio 26 d.

Švenčionėliai. Chuliganų darbas

Vilniaus rytojus, 1931 m. gruodžio 16 d.

Švenčionėliai. Mūsų parapija mišri, tad vieną savaitę pamaldos būną lietuviams o kitą lenkams. Kai savaitė būna lietuvių, tai ryte 9 vai. per pirmąsias mišias gieda lenkai, o per sumą ir visas kitas pamaldas – lietuviai ir atvirkščiai. Tokiu būdu kiekvieną sekmadienį ir šventadienį pagieda ir vieni ir antri, Tokią tvarka parapijiečiai patenkinti ir net dėkingi savo gerb. klebonui, kad neskriaudžia nei vienų, nei antru. Su vargoninku — blogiau. Šiuo metu jis ėmė šalintis lietuvių ir daugiau pataikauti lenkams. Pav., Šv. Panelės Nekalto prasidėjimo dienoj per pirmąsias mišias, kai giedojo lenkai, jis dėjo visas pastangas, kad įeitų geriau, bet kai per antras misiąs reikėjo padėti lietuvių chorui, tai jo net bažnyčioj nebuvo kažkur miestely mokino, lenkus kalėdinių giesmių. Lietuviai parapijiečiai tačiau tikisi, kad p. vargoninkas daugiau taip nebedarys, kitaip bus priversti prašyti dekano, kad paveiktų į vargoninką.

Vilniaus rytojus, 1931 m. spalio 21 d.

Švenčionėliai. Šių. metų spalių mėn. 13 d. Liet. Šv. Kazimiero D jos Švenčionėlių skyrius buvo surengęs vakarą, per kurį suvaidinta 4 veik. komedija „inteligentai”, padainuota keletas dainų ir pabaigta Tautos himnu.
Vaidintojai gerai vaidino, gražiai padainavo ir p. Subačiaus vedamas choras. Kadangi vakaras buvo surengtas Šv. Edvardo atlaidų proga, tai publikos buvo pilna salė. Bilietų išparduota už 120 auks. Bet tvarkos nebuvo. Nors ir buvo ponijos atstovas, tačiau su juo sunku buvo susišnekėti. Be bilietų įsiveržę neprašyti „svečiai” per vaidinimą švilpavo, juokavo, kojomis daužė, o per dainas šūkavo: „dosyc”. Per šokius taip pat nebuvo tvarkos. Tautinių žaidimų jokiu būdu negalima buvo. padaryti, pasamdytas orkestras taip pat griežė ką norėjo (?.).
Mieste išlipinti vakaro skelbimai buvo nuplėšyti, pasiliko tik prie bažnyčios.
Žodžiu, vakaras rengėjų moraliai nepatenkino. Tokie reiškiniai Švenčionėlių ponams garbės nedaro.

Vilniaus rytojus, 1931 m. gegužės 27 d.

Švenčionėliai. Kaip kas metai taip  ir šiemet rengėmės per Sekmines vykti Vilniun į Kalvarijas. Bet kadangi Sekminėse Švenčionyse rengiamas Eucharistinis Kongresas, tei Kalvarijų lankymą atidėjome vėlesniam laikui. Būtent, manome išvykti Vilniun birželio 20 d. rytą.
Kadangi važiuosime didesniame skaičiuje, tii tikimės išgauti papigintus gelžkelio bilietus. Bet kad tą Išgavus reikalinga iš anksto susirašyti. Užsirašyti galima Švenčionių Liet. Sv. Kaz. D-jos skyriuje, o taip pat ir lutuose skyriuose. Švenčionyse galima užsirašyti pas p. L. Tunkūnaitę (Pilsudskio g. 15a). Užsirašyti, reikia iki birželio 10 dienos, kad galima būtų išgauti papigintus gelžkelio bilietui.

Vilniaus rytojus, 1931 m. balandžio 4 d.

Švenčionėliai. “Vilniaus Rytojaus” Nr. 21, Narys rašydamas apie Lietuvių Šv. Kazimiero d-jos skyrių Švenčionėliuose visai be reikalo užsipuolė blogos valios žmones, kurie buk tai savo šmeižimais privertę p. Lapeną pasitraukti iš skyriaus. Tas nesutinka su faktiška dalykų padėtimi. Kiek mums yra žinoma, jokių smeižimų nebuvo, o tik paprastu būdu pasikeitė skyriaus valdyba, kuri nežiurint į asmenų pasikeitimą, varo toliau tautinį ir kultūrinį darbą mūsų miestely ir tikimės, kad nenuleisime rankų dėl vieno ar kito asmens pasitraukimo.
Nariai.

Vilniaus rytojus, 1931 m. kovo 18 d.

Švenčionėliai. Nuo pat įsikūrimo mūsų miestelyje Lietuvių Šv. Kazimiero D-jos skyriaus, jo pirmininku visą laiką buvo darbštus ir susipratęs lietuvis p. A. Lapenas. Jis dėjo visas pastangas, kad skyrius gyvuotų ir veiktų. Net kai visi atsisakė priimti pas save skyriaus raštinę ir knygyną, p. Lapenas nieko nežiūrėdamas priėmė pas save ir ilgus metus tvarkingai vedė. Per pustrečių metų, vadovaujant p. Lapėnui, buvo suvaidinta apie 10 viešų vakarų, suruošta keletas bendrų gegužinių ir įsigyta kartu su Dotinėnų skyriumi bažnytinė Šv. Kazimiero vėliava.
Tačiau laikui bėgant, atsirado savo tarpe piktos valios žmonių, kurie ėmė šmeižti p. Lapeną prasimanydami visokiausių nebūtų dalykų. Galop p. Lap., pernai bal. m. pasitraukė iš pirmininko pareigų. Kuriam laikui praėjus, pajutome, kad skyriaus veikimas ima šlubuoti, atsirado nesusipratimų. Žodžiu, juo toliau juo skyriaus veikimas ėmė blukti Dabar pasklydo gandų, kad p. Lapenas del nuolatinių blogos valios žmonių intrigų žadąs visai pasitraukti iš viešojo darbo. Tai būtų didžiausias skyr.ui smūgis. Todėl visi tikimės, kad p. L. nežiūrės visokių Šmeižtų, o ir toliau vadovaus tautiniame Švenčionėlių lietuvių darbe.
Narys.

Vilniaus rytojus, 1931 m. sausio 17 d.

Švenčionėliai. 1930 m. gruodžio 28 dieną Šv. Kaz. dr-jos skyriaus įvyko
metinis susirinkimas, kuriame paaiškėjo, kad valdyba rūpinosi praplėsti skyriaus turimą knygyną, kuriame yra 1003 egz.knygų ir laikraščių. Taip pat rūpintasi skaityklos atidarymu ir buvusių vakarinių kursų suaugusiems organizavimu. Artistų kuopa, kaip pasirodo, taip pat nesnaudžiusi:
suruošė 4 vakarus. Šiems metams valdyba išrinkta iš dvylikos asmenų:
pirm.—J. Duksa, vicepirm.—J. Jarmalis, sekretorius — Z. Bečelytė, iždininkas — A. Lapenas, knygininkas — V. Saukaitė, knygininko pagelbininkas—K. Jusys; artistų kuopos valdyba. K. Jarmalis, V. Gaidamavičius ir B. Jasiulionis; revizijos komisija: K. Pukėnas, K. Duksa ir G. Steckaitė. Be to duota valdybai įgaliojimas steigti „Sekcija prieš alkoholio plėtojimąsi”. Užbaigai sugiedota tautos himnas.
Lydis.

Vilniaus rytojus, 1932 m. lapkričio 9 d.

Švenčionėliai. Po Įvairių areštų ir kratų Švenčionėlių Lietuvių šv. Kazimiero D-jos skyrius ėmė šiek tiek snausti. Kai kurie ima bijoti ir drebėti, kad ir juos ištiksią tie patys nemalonumai. Bet daugumas dar nieko nebijo. Jie žino, kad jų ramus lietuviškas kultūros darbas negali būti baudžiamas. Susirinkę aukų, įsteigė skyriaus skaityklą ir dabar džiaugiasi. Per du mėnesiu skaitykla turėjo daugiau kaip tūkstanti skaitytojų. Bet tas nepatinka vietos policijai, kuri įvairiais būdais stengiasi šį darbą stabdyti. Pav., spalių 13 d. Švenčionėliuose buvo Šv. Edvardo atlaidai, kurių proga skaitykla susilaukė daugiau skaitytojų. Bet štai atsiranda vietos policijos komendantas ir išeinanti iš skaityklos skyriaus narį Br. Čiučiurką suima ir, nuvedęs į kitą butą, jį smulkiai iškrato. Radęs pas jį du iš pašto gautus laiškus pasiima ir jį paleidžia. Atrodo, nedidelis dalykas, bet jis skaityklos lankytojams gero Įspūdžio nepadarė Maža to. Vietos lietuviai turi ir daugiau Įvairių nemalonumų. Tik visa laimė, kad jie nenusimena. Kaip buvo lietuviai taip ir pasilieka. Reikėtų pabarti tik kai kurias lietuvaites, kurios paskutiniu laiku mažai terodo tautiškumo susipratimo ir per daug vaikosi guzikuotus, šlekeckai kalbančius ponelius, kurie joms nesuteikia jokios garbės.
O dabar apie bažnyčios tvarką. Kaip žinia, Švenčionėliuose Įsteigta parapija ir pastatyta bažnytėlė vienų lietuvių rūpesčiu ir lėšomis. Lenkai nieko nedavė. Bet dabar jie nori bažnyčioje turėti daugiau teisių, negu lietuviai. Jie net norėtų, kad būtų visai panaikintos lietuviškos pamaldos.
Kaip jau buvo rašyta, dabar Švenčionėliuose yra susilipdžiusi „delegacija”, kuri dažnai važinėja pas arkivyskupą ir vis reikalauja kažkokių .malonių”. Pasirodo, kad tos „delegacijos” narių tarpe yra tokių, kuriems religiniai reikalai tiek rūpi, kaip pernykštis sniegas.
Pirštas.

Vilniaus rytojus, 1932 m. spalio 15 d.

Švenčionėliai. Nuolatines „delegacijos”

Vilniaus rytojus, 1932 m. rugpjūčio 17 d.

Švenčionėliai. Atidaryta lietuvių skaitykla.

Vilniaus rytojus, 1932 m. liepos 9 d.

Švenčionėliai. Nori sumažinti lietuviams pamaldas.

Vilniaus rytojus, 1932 m. liepos 6 d.

Lietuvio kunigo primicijos Švenčionėliuose.

Vilniaus rytojus, 1932 m. birželio 22 d.

Švenčionėliai. Vietinio.Šv, Kazimiero d-jos skyriaus nariai buvo visoje apylinkėje žinomi savo veiklumu. Šiemet kažin kodėl apsnūdo. Rečiau daromos Išvykos, vakarėliai, mažiau skaitomos knygos. Būdavo nuo ankstyvo pavasario daroma šventadieniais viena po antros išvykos. Už miestelio susirinkę nariai bendrai visi puikiai pažaidžia, padainuoja, paskum visu pulku bedainuodami grįžta miestelin ir gero ūpo kupini išsiskirsto.
Šiemet tokių išvykų buvo visai maža, Rodos, užuot nuobodžiauti ir slankioti Švenčionėlių smiltingomis ir dulkėtomis gatvėmis geriau būtų pakvėpuoti tyru miškų oru. Prie skyriaus yra artistų kuopa vakarėliams ruošti, bet šiemet nesuvaidino dar nė vieno miestely vakarėlio. Jau pasiilgome. Kuopa turi gerų artistų, reikia tik daugiau noro, ir vakarėlį turėsime, kaip iš pypkės. Su knygų skaitymu aršiau, tiesiog nariai liovėsi jas skaitę. Tiesa, jau 5 metai kaip tos pačios skaitomos, bet dar daug kas jų ir neperskaitė. Skyrius turi virš 1000 knygų, iš jų rasis šimtas, kitas ir naudingų. Reikia taisytis. Daug rūpinamės gražia suknele, kostiumu, kad papuošus savo kūną, bet. mažai kreipiame domės, kad papuošus savo sielą.Tai gali padaryti gera knyga. Reikia tik nueiti skyriaus knygynan, išsirinkti, pasiimti ir skaityti. Neužmirškime, kad mažai puoš mus gražiausi rūbai, jeigu viduje bus tuščia. Taigi pamilkime knygą.
Gulbė.

Vilniaus rytojus, 1932 m. birželio 18 d.

Švenčionėliai. Pavasarį pasklydo gandai miestelyje kad vietos Šv. Kazimiero D-jos skyrius mano įsteigti Švenčionėliuose lietuvių skaityklą; bet jos iki šiol vis neturime. Girdėjome, kad skyriaus vaidybos yra jau nuo senai gautas leidimas skaityklai daryti. O ji taip reikalinga ir visų laukiama ne tik miestely, bet ir apylinkės sodžių. Ko laukti? Gulbė.
Švenčionėliai. Švenčionėlių parapijoje daugumą sudaro lietuviai. Pamaldos bažnyčioje yra padalintos pusiau: vienas sekmadienis lietuvių, kitas— lenkų. Kadangi bažnytėlė maža ir negali patalpinti savo parapijiečių, tai sekmadieniais ir šiaip šventadieniais klebono A. Jakavonio laikomos dvejos mišios. Vieną sekmadienį pirmos mišios lietuviams, antros (suma)—lenkams. Jau kitą sekmadieni pirmos mišios lenkų, o suma— lietuviams.
Nuo pernai metų gegužės ir birželio pamaldos, kas diena 6 val. vakaro lenkams, o 7 v. v, lietuviams. Bet lenkai vis dar su tuo negali apsiprasti. Ko pykti? Be skriaudos. Kiekvienas, į savo pamaldas atėjęs, garbina Dievą. Lietuviai suorganizavo stiprų bažnytinį chorą; Jame dalyvauia giesmininkai iš Švenčionėlių, Miežionėlių, Vėjinės, Platumų ir Sudatos (buvo ir iš Veikūnų sodžiaus choristu., bet išsirašė, sako į „koją”) Sekmadieniais, kai gieda mišias ar taip šv, giesmes, tik klausyk. Pažymėtina, kad bažnytinės giesmės giedamos sulig naujausių gaidų, Greitu laiku choras žada pasirodyti su naujomis mišiomis; garbė choristams! Tik gaila, išvažiavus B. Jasiulioniui ir E.Jasiulionienei, choras neteko dviejų gerų giesmininkų ir vedėjų. Choras vedamas vietinio vargoninko p. J. Subačiaus, Jau ne kartą buvo pasirodęs Švenčionėlių ir Miežionėlių lietuviškuose vakaruose.
Pageidaujama būtų, kad prie choro prisidėtų Dotinėnai, Melagėnai, Grybai. Girdėti, kad ir kitų sodžių jaunimas turįs gerų balsų. Gulbė.

Vilniaus rytojus, 1932 m. birželio 15 d.

Švenčionėliai. Čia mums būtinai reikalinga skaitykla.

Vilniaus rytojus, 1932 m. gegužės 28 d.

Švenčionėliai. Visuotinio krizio leteną pajuto ir mūsų miestiečiai.

Vilniaus rytojus, 1932 m. gegužės 7 d.

Švenčionėliai. Neleido Lietuviško vakarę, Švenčionėlių Liet. Šv., Kazimiero Dr-jos skyrius norėjo balandžio 24 d. surengti Kirdeikių kaime lietuvišką vakarą. Tuo reikalu parašė storastijai prašymą. Atsakymą gavo net balandžio 26 d. | skyriaus valdybos prašymą storastija  atsakė neigiamai. Bet davė teisę per 14 d apeliuoti per storastija vaivadijon. Storostijos atsakymas remiamas visa eile įvairių įstatymų, parėdymų, įsakymų. Atrodo, kad lietuviško vakaro surengimas yra nepaprasčiausias dalykas. Vakarėlio rengėjai, užuot apeliavę, nusiuntė storastijai antrą prašymą ir dabar laukia atsakymo. Tikisi, kad šį kartą storastija duos leidimą, nes vakarėlio programa yra visai nekalta. Vakarėlis rengiamas tik jaunimo švietimo ir kultūrinimo tikslu, tad ar galima toks darbas trukdyti?
Saulenas.

Vilniaus rytojus, 1932 m. balandžio 30 d.

Švenčionių apskr. Švenčionėliai. Dėl mokyklos ir vakarinių kursų.

Vilniaus rytojus, 1932 m. kovo 26 d.

Švenčionėliai Reikalinga skaitykla.

Vilniaus rytojus, 1932 m. kovo 9 d.

Švenčionėliai. Trukdomas skyriaus veikimas.

Viltis, 1914 m. birželio 17 (29) d.

Švenčionėliai, švenč. ap. „Ryto”  čionykštis skyrius liepos 20 d. rengia lietuviškas gegužines. Vietos choras padainuos kelias tautiškas dainas. Bus tautinių žaislų ir šokių; bufetas be svaiginamųjų gėrimų. Per gegužines grieš pirmą kartą kun.  orkestras, vietos vargoninko Naceviciaus vedamas.

Viltis, 1914 m. birželio 5 (18) d.

Švenčionėliai, švenč. apskr. Švenčionėliai pastaruoju laiku gana smarkiai
auga. Švencionėlių miestelis darosi vis didesniu prekybiniu centru. Prekybos augimo prirodymu yra kad ir tai, jog Švenčionėlių varto, draugija turi įsisteigusi miestelyje ir centralę savo krautuve ir dar jos skyrių. Dr-jos narių ir pirkėjų dauguma yra lietuviai ir rusai, tačiau valdyba veikia lenkų dvasioje ir, kaip matyt, jai rūpi ne tiek ekonominiai tikslai, kiek tautiniai. Kuo gi išaiškinti kad ir tai. jog abejose jos krautuvėse tarnai-pardavėjai lenkai, o skyriaus krautuvėje lietuviškai visai nė susikalbėti neguli. Tuo būdu manoma, turbūt, pramokinti lietuvius lenkų kalbos, ne kas kita. Iškaba lietuvių kalba centro krautuvėje nuglemžta nežymiausion vieton, o skyriaus krautuvė ir visai lietuviškos iškabos neturi.
Toks lenkiškas valdybos veikimo būdas buvo pastebėtas jau ir pačios  draugijos narių ir jie nepersenai buvusiajame susirinkime, kaip girdėt, nutarę pareikalauti iš valdybos, kad įi labiau žiūrėtų komercijos, ne kitų tikslų, kad tarnai bent mokėtų lietuviškai.Tuo tarpu valdyba ir lig šiol nė nemano atsižiūrėti. O tai, žinoma, dėlto, kad žmonės lietuviai čia dar nėra visiškai susipratę. Pavyzdys: sodžių vaikai siunčiami tėvų į lietuviškas katekizacijas, bet tegu tik kokia moterėlė lietuvė apsigyvena miestelyje— jau savo vaikus siunčia į lenkiškas katechizacijas. Tuo žmonių tamsumu ir pasinaudoja valdybos ponai lenkai.

Viltis, 1915 m. sausio 13 (26) d.

Švenčionėliai, Švenč. apskr. šiomis dienomis čia privažiavo gan daug suvalkiečių, pabėgusių iš karo lauko; tarp jų yra gana daug tokių, kurie būtinai reikalingi pašalpos, tad patarčiau savo tautiečiams, kad nesibaldintų į Švenčionėlius, nes čia jau visi namai užimti ir nėra, kur pasidėti, taip-pat ir visi valgomieji daiktai pabrango.

Viltis, 1915 m. sausio 28 (vasario 10) d.

Švenčionėliai, švenč. apskr. Vakaras bus ne sausio 31 d., kaip „Vilties” 19 d. paskelbta, bet penktadieni, sausio 30 d. Bus rusiškas vaidinimas ir lietuviškas choras. Pelnas bus skiriamas Liet Dr. nukentėjusiems dėl karu šelpti. Leidimas jau gautas. Taigi nuoširdžiai meldžiami skaitlingiausiai į šį vakarą atsilankyti.

Viltis, 1915 m. sausio 20 (vasario 2) d.

Švenčionėliai, Švenč. apskr. sausio 25 d. sekmadienį, 2 val. po pietų, bus visuotinis, metinis Švenčionėlių „Ryto” skyriaus metinis susirinkimas Bus duoda apyskaita pereitų metų “Ryto” skyriaus veikimo, taip pat tarybos rinkimas, naujų narių priėmimas ir kiti bėgantieji klausimai. Nuoširdžiai kviečiami visi nariai, o taip pat ir svečiai, kuo skaitlingiausiai apsilankyti tame susirinkime.

Viltis, 1914 m. rugsėjo 21 (spalio 4) d.

Noriu sužinoti, kur apsigyveno Agota ir Viktė Benešiunyčioš iš Aukštosios Panemunės. Vargonininkas J.Kudirka, Švenčionėliai (st, Novo-Svenciany).

Šaltinis:

Viltis, Nr. 212 (1160)

Viltis, 1914 m. rugsėjo 17 (30) d.

Noriu sužinoti, kur apsigyveno Agota ir Viktė Benešiunyčios iš Aukštosios Panemunės. Vargonininkas J.Kudirka, Švenčionėliai (st. Novo-Svenciany).

Šaltinis:

Viltis, Nr. 208 (1156)

Viltis, 1914 m. liepos 4 (17) d.

Švenčionėliai, Švenč. apskr. Laukiant traukinio ar šiaip kokiam reikalui sustojus Švenčionėliuose, labai daugelis kunigų atlanko ir mūsų bažnytėlę. Vasarą retą dieną kad koks kunigas neužeitų.
Dideliai keista tik, kad kiekvienas čia vis pradeda kalbėti lenkiškai. Per šešis mano čia gyvenimo metus tik du kunigai prakalbėjo lietuviškai. Stebėtina nedrąsa tų kunigų, kurio čia bijo su lietuviška kalba pasirodyt, kaip kad Švenčionėliai rodos butų Lenkų žemėje.
O visi čia lietuviškai moka kalbėti, netik bažnyčioje, bet ir miestely ir kiekvienoje žydo krautuvėje, išskiriant vartotojų krautuve. Reikia tik prakalbėti lietuviškai. Dabar gi kunigui užkalbinant lenkiškai, turi ir atsiakyti lenkiškai. Reikėtų daugiau energijos turėti.

Viltis, 1914 m. liepos 1 (14) d.

Švenčionėliai. Švenč. apskr. nusišovė pašto viršininkas pašto skyriaus bute. Sako nusižudęs, kad jį tarnystėje pažeminę ir del atsiskyrimo su moterim.

Šaltinis: